Augalai

Alksnis (Alnus Mill.)

Alksniai tai medžiai, rečiau aukšti krūmai, žydi prieš skleidžiantis lapams kovo – balandžio mėnesiais (beveik kartu su lazdynais). Gentyje apie 30 (35) rūšių, dažniausiai paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio ir šalto klimato srityse Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Amerikoje.

Ambrozija (Ambrosia L.)

Ambrozija – tai astrinių (Asteraceae Dumort.) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso šiurkščius stiebus turintys augalai. Ambrozijos genties augalai savaime Lietuvoje neauga. Labai retai aptinkamos dvi sulaukėjusios ar atsitiktinai užneštos rūšys: kietinė (Ambrosia artemisiifolia L.) ir triskiautė (Ambrosia trifida L.) ambrozijos.

Balanda (Chenopodium L.)

Balanda – tai burnotinių (Amaranthaceae Juss.) šeimos augalų gentis. Balandų gentyje yra apie 255 augalų rūšys. Lietuvoje aptinkama 17 – 18 rūšių, iš jų 8 rūšys adventyvinės (sulaukėjusios ir užneštos atsitiktinai). Labiausiai paplitusi baltoji balanda (Chenopodium albumL.).

Beržas (Betula L.)

Beržas – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae Gray) šeimos augalų gentis. Beržo genčiai priklauso apie 120 rūšių, Lietuvoje savaime paplitusios 4 rūšys. Dėl įvairių estetinių vertybių ir kitų tikslų auginama daug introdukuotų rūšių.

Dilgėlė (Urtica Juss.)

Dilgėlė – tai dilgėliečių (Urticales) eilės dilgėlinių (Urticaceae Juss.) šeimos augalų gentis. Lietuvoje savaime paplitę tik du dilgėlės (Urtica L.) genties atstovai: didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.) ir gailioji dilgėlė (Urtica urens L.). Kanapinė dilgėlė (Urtica cannabina L.) auginama, bet retai.

Gyslotis (Plantago L.)

Gyslotis – tai gyslotiečių (Plantaginales) eilės gyslotinių (Plantaginaceae Juss.) šeimos augalų gentis. Gysločio (Plantago L.) genčiai priklauso daugiau kaip 250 rūšių. Lietuvoje auga ar yra auginamos 9 rūšys.

Kietis (Artemisia L.)

Kiečio gentis priklauso astrinių (Asteraceae Dumort.) šeimai. Gentyje apie 400 rūšių. Lietuvoje auga ar auginamos 17 rūšių: 12 iš jų adventyvinės (sulaukėjusios ar užneštos atsitiktinai), 4 auginamos dėl įvairių tikslų. Tai daugiametės ir vienmetės žolės, puskrūmiai ar krūmai.

Lazdynas (Corylus L.)

Lazdynas – beržinių (Betulaceae Gray) šeimos daugiametis krūmas, rečiau medis. Gentyje apie 15 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato miškų zonoje. Daugiausia Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje – 1 savaiminė: paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.)) ir 6-7 neplačiai introdukuotos rūšys.

Liepa (Tilia L.)

Liepa – dedešvinių (Malvaceae Juss.) šeimos augalų gentis. Liepos gentyje maždaug 45 rūšys, Lietuvoje savaime paplitusi tiktai viena rūšis – mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.), o apie 13 rūšių auginama.

Migliniai (Poaceae (R. Br.) Bernhart)

Miglinių (varpinių) augalų šeima labai didelė. Šią augalų grupę sudaro apie 500 genčių ir daugiau kaip 6000 rūšių. Migliniai (varpiniai) augalai paplitę visame pasaulyje. Skirtingos rūšys auga beveik visose dirvožemiuose.

Pušiniai (Pinaceae Lindl.)

Pušiniai – tai pušūnų (Pinophyta) augalų šeima, kurioje yra 4 pošeimiai, 10 genčių ir priskaičiuojama daugiau kaip 250 rūšių. Pušiniai tai vienanamiai, dažniausiai visžaliai medžiai, rečiau krūmai, ūkiniu požiūriu vieni svarbiausių. Dviejų genčių – pušies (Pinus L.) ir eglės (Picea A. Dietr.) atstovai savaime auga Lietuvoje.

Rūgštynė (Rumex L.)

Rūgštynė – rūgtinių (Polygonaceae Juss.) šeimai priklausanti augalų gentis, kuriai priklauso daugiamečiai žoliniai augalai su vagotais stiebais ir ištisiniais lapais. Lietuvoje aptinkama apie 30 rūgštynės (Rumex L.) genties augalų rūšių. Keturios rūšys yra adventyvinės, dar dvi auginamos dėl įvairių tikslų.

Tuopa – drebulė (Populus L.)

Tuopa – gluosniažiedžių (Salicales) eilės gluosninių (Salicaceae Mirb.) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso apie 110 rūšių. Lietuvoje savaime auga viena rūšis – drebulė (Populus tremula L.).