Tyrėjų naktis

Pradžia / Projektai / Tyrėjų naktis
TYRĖJŲ NAKTIS

Tyrėjų naktis – tai renginys, kai daugelis Europos mokslo ir tyrimų laboratorijų atveria duris ir kviečia pabendrauti visuomenę. Tą dieną mokslo entuziastai turi puikią progą susipažinti su mokslininkų atliekamais darbais ir tyrimais.

Ištraukos iš interviu su Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros vedėja prof. dr. I. Šauliene:
1. Kaip jūs manote, koks egzistuoja mokslininko įvaizdis visuomenėje? Kokį mokslininko darbą mato vaikai – galimi būsimi mokslininkai?
Mokslininko įvaizdis priklauso nuo žmogaus išsilavinimo, IQ ir EQ. Kuo žmogaus daugiau žino apie jį supantį pasaulį, tuo labiau vertina mokslininko darbą. Manau, kad dalis žmonių bijo bendrauti su mokslininkais galvodami, kad neras bendros kalbos, kad mokslininkams svarbūs tik jiems įdomūs dalykai. Be to, žmonės iš mokslininkų tikisi greit ir didelių (reikšmingų) atradimų. Bendroji visuomenės dalis net neįsivaizduoja, kad į nedidelį atsakymą gali būti einama dešimtis metų. Pvz. 27 Europos šalių mokslininkai penkis metus bando nustatyti koks žiedadulkių kiekis gali sukelti alergiją. Galutinis rezultatas yra gana netikėtas – tai individualu ir priklauso ne tik nuo šeimos, kurioje žmogus auga, bet įtakos turi ir klimatas, ir šalis ir pan.
Vaikų požiūris į mokslininkus turėtų būti nuosaikesnis. Vaikai žingeidūs, aktyvūs, ieškantys savo vietos po saule, nebijantys džiaugtis atradimais ir pasiekimais yra artimi mokslininko gyvenimo būdui. Manau, kad jiems mokslininko darbas atrodo patrauklus, nes jis turi paslapties šydą. Tai galbūt labiau būdinga gamtos mokslams, bet tikriausiai vaikai neįsivaizduoja, kad edukologai yra mokslininkai.
2. Kodėl reikia, kad žmonės žinotų apie naujus mokslo pasiekimus ir mokslininkų kasdienę veiklą?
Svarbiausia nesumenkinti ieškotojo ir tyrėjo savybių ugdant jaunąją kartą namuose ir mokykloje. Mums visiems reikia mokytis stebėti ir stebėtis, tuomet kiekvienas bus mokslininkas savo aplinkoje ir norės daugiau žinoti.
3. Kodėl aktualu žmones supažindinti su Gamtos mokslų pasiekimais?
Visi mes Gamtos vaikai. Vieni labiau nuo jos nutolę, kiti mažiau, bet mūsų vystymasis tikrai neartėja gamtos link. Klimato kaita, šiltnamio efektas, rūgštūs lietūs, biologinės įvairovės nykimas ir daugybė kitų apibendrinimų, kuriais keliama panika yra neatsitiktiniai, nes žmonijos poveikis gamtai didėja nevaldomu greičiu. Mes dažnai netinkamai elgiamės kai nežinome kaip elgtis. Apsilankymas ŠU GMF laboratorijose bus vienas iš žingsnių, kuriais mes galime pasiekti darnos mūsų ir gamtos santykiuose.
4. Kokie yra svarbiausi bent keli Šiaulių universiteto pasiekimai Gamtos mokslų srityje?
ŠU GMF mokslininkai ne tik Lietuvoje bet ir Europoje yra žinomi kaip vienintelė tyrėjų grupė Lietuvoje, vertinanti kaip augaluose susidaro žiedadulkės, kaip jos sklinda ir kur jos yra nunešamos. Mūsų atliekami tyrimai yra svarbūs ne tik gamtos pažinimui ir išsaugojimui, bet svarbūs ir alergiškiems žmonėms. Aeroalergenų sukeliamos ligos (rinitas ir astma) blogina žmonių gyvenimo kokybę. Reiškinio pasekmė – darbo našumo sumažėjimas bei didelės išlaidos sveikatos apsaugai. Sezoninis alerginis rinitas Europoje kasmet pažeidžia apie 15 proc. populiacijos. Jau nustatyta, kad kūdikiai, augantys žiedadulkių gausioje aplinkoje, įjautrinti žiedadulkių alergenais dažniau suserga alergine astma. Nepageidaujamas žiedadulkių poveikis organizmui gali būti blokuojamas medikamentais. Tačiau jų skyrimas reikalauja gamtos reiškinių (augalų žydėjimo periodų, dulkėjimo trukmės, žiedadulkių koncentracijos) tikslaus prognozavimo. Prognozuoti žiedadulkių pasiskirstymą sėdint tik Lietuvoje yra neįmanoma. Mūsų dabai nebūtų atlikti, jei ne tarptautiniai partneriai. Mes kartu su Europos mokslininkais, dirbančiais aerobiologijos srityje (biologai, meteorologai, alergologai) nuo 2007 m., remiant COST ES0603 veiklai, bendradarbiaujame analizuojant žiedadulkių tyrimų perspektyvas ir naudą visuomenei. Kartu su 13 ES šalių mokslininkais dalyvaujame bendrame projekte „HIALINE“, kur analizuojanme oru plintančių alergenų judėjimą.
5. Kaip prie šių pasiekimų viešinimo prisideda renginys „Tyrėjų naktis“ ir ką jis duoda visuomenei?
Tyrėjų naktis turėtų pirmiausia mus suartinti su visuomene. Gal ir vėl pasikartosiu, bet kartais žmonės nežino, kad mokslininkai gali teikti naudingos informacijos. Mūsų atliekami tyrimai yra geras pavyzdys. Tiesa, mokslininkai dažnai užsidaro ir nepraneša aplinkai suprantama kalba apie savo pasiekimus. Manau, kad šis renginys yra puikus būdas mums atsiskleisti, diskutuoti su visuomene ir parodyti, kad mokslininkai iš tikrųjų dirba.
6. Kodėl visuomenei tai galėtų būti įdomu?
Tokio tipo tyrimus visuomenė gali pamatyti tik ŠU. Mes leisme žmonėms ne tik išgirsti, bet ir praktiškai veikti. Apsilankiusieji tikrai sugriaus visus mokslininko stereotipus. Galės įsitikinti, kad į mokslą eina jauni ir perspektyvūs žmonės, kad mokslininko darbas nėra nuobodus ir kad būti mokslininku, tai reiškia gyventi prasmingai, nes kiekvienas tyrimas atskleidžia naujų dalykų, skatina tobulėti ir neleidžia liūdėti.
7. Kokie žmonės turėtų ateiti į „Tyrėjų naktį“ ir, priešingai, kam geriau neiti?
Į tyrėjų naktį gali ateiti visi. Aš garantuoju: mes tikrai susikalbėsime 😉